in the PONS Dictionary
ēditiō <ōnis> f (edo¹)
1. nachkl.
- editio
-
2.
- editio
-
- editio JUR
-
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | ēditiō | ēditiōnēs |
| Genitive | ēditiōnis | ēditiōnum |
| Dative | ēditiōnī | ēditiōnibus |
| Accusative | ēditiōnem | ēditiōnēs |
| Ablative | ēditiōne | ēditiōnibus |