in the PONS Dictionary
probātiō <iōnis> f (probo)
1.
- probatio
-
2.
- probatio
-
probātiō <ōnis> f
- probatio admissionis
-
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | probātiō | probātiōnēs |
| Genitive | probātiōnis | probātiōnum |
| Dative | probātiōnī | probātiōnibus |
| Accusative | probātiōnem | probātiōnēs |
| Ablative | probātiōne | probātiōnibus |