in the PONS Dictionary
I. satiō1 <satiāre> (satis) Akt.
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | satiō | satiōnēs |
| Genitive | satiōnis | satiōnum |
| Dative | satiōnī | satiōnibus |
| Accusative | satiōnem | satiōnēs |
| Ablative | satiōne | satiōnibus |
| satiō |
|---|
| satiās |
| satiat |
| satiāmus |
| satiātis |
| satiant |
| satiem |
|---|
| satiēs |
| satiet |
| satiēmus |
| satiētis |
| satient |
| satiābam |
|---|
| satiābās |
| satiābat |
| satiābāmus |
| satiābātis |
| satiābant |
| satiārem |
|---|
| satiārēs |
| satiāret |
| satiārēmus |
| satiārētis |
| satiārent |
No example sentences available
Try using a different entry.