in the PONS Dictionary
vītor <ōris> m (vieo) Plaut.; spätlat
- vitor
-
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | vītor | vītorēs |
| Genitive | vītōris | vītorum |
| Dative | vītorī | vītoribus |
| Accusative | vītorem | vītorēs |
| Ablative | vītore | vītoribus |
No example sentences available
Try using a different entry.