in the PONS Dictionary
lapidātiō <ōnis> f (lapido)
1.
- lapidatio
-
2. spätlat
- lapidatio
- Steinigung (Hinrichtung)
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | lapidātiō | lapidātiōnēs |
| Genitive | lapidātiōnis | lapidātiōnum |
| Dative | lapidātiōnī | lapidātiōnibus |
| Accusative | lapidātiōnem | lapidātiōnēs |
| Ablative | lapidātiōne | lapidātiōnibus |