in the PONS Dictionary
ob-dō <dere, didī, ditum>
1.
- obdo
-
2.
- obdo
-
| obdō |
|---|
| obdis |
| obdit |
| obdimus |
| obditis |
| obdunt |
| obdam |
|---|
| obdās |
| obdat |
| obdāmus |
| obdātis |
| obdant |
| obdebam |
|---|
| obdebās |
| obdebat |
| obdebāmus |
| obdebātis |
| obdebant |
| obderem |
|---|
| obderēs |
| obderet |
| obderēmus |
| obderētis |
| obderent |