in the PONS Dictionary
obsīgnātor <ōris> m (obsigno)
- obsignator
-
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | obsīgnātor | obsīgnātorēs |
| Genitive | obsīgnātōris | obsīgnātorum |
| Dative | obsīgnātorī | obsīgnātoribus |
| Accusative | obsīgnātorem | obsīgnātorēs |
| Ablative | obsīgnātore | obsīgnātoribus |