in the PONS Dictionary
pūnītiō <ōnis> f (punio)
- punitio
-
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | pūnītiō | pūnītiōnēs |
| Genitive | pūnītiōnis | pūnītiōnum |
| Dative | pūnītiōnī | pūnītiōnibus |
| Accusative | pūnītiōnem | pūnītiōnēs |
| Ablative | pūnītiōne | pūnītiōnibus |
No example sentences available
Try using a different entry.