in the PONS Dictionary
I. foutre [futʀ] inf VB trans
I. fou (folle), fol [fu, fɔl] ADJ
1. fou (dément):
5. fou courage:
- fou (folle)
-
II. fou (folle), fol [fu, fɔl] N m (f)
| je | fous | |
|---|---|---|
| tu | fous | |
| il/elle/on | fout | |
| nous | foutons | |
| vous | foutez | |
| ils/elles | foutent |
| je | foutais | |
|---|---|---|
| tu | foutais | |
| il/elle/on | foutait | |
| nous | foutions | |
| vous | foutiez | |
| ils/elles | foutaient |
| - | |
|---|---|
| - | |
| - | |
| - | |
| - | |
| - |
| je | foutrai | |
|---|---|---|
| tu | foutras | |
| il/elle/on | foutra | |
| nous | foutrons | |
| vous | foutrez | |
| ils/elles | foutront |