in the PONS Dictionary
mandūcus <ī> m (mando²) Plaut.
- manducus
- Vielfraß (komische Gestalt in der Komödie u. bei Umzügen)
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | mandūcus | mandūcī |
| Genitive | mandūcī | mandūcōrum |
| Dative | mandūcō | mandūcīs |
| Accusative | mandūcum | mandūcōs |
| Ablative | mandūcō | mandūcīs |