in the PONS Dictionary
I. panique [panik] N f
II. panique [panik] ADJ
- panique peur, terreur
-
- panique fuite
-
I. paniquer [panike] VB trans
| je | panique | |
|---|---|---|
| tu | paniques | |
| il/elle/on | panique | |
| nous | paniquons | |
| vous | paniquez | |
| ils/elles | paniquent |
| je | paniquais | |
|---|---|---|
| tu | paniquais | |
| il/elle/on | paniquait | |
| nous | paniquions | |
| vous | paniquiez | |
| ils/elles | paniquaient |
| je | paniquai | |
|---|---|---|
| tu | paniquas | |
| il/elle/on | paniqua | |
| nous | paniquâmes | |
| vous | paniquâtes | |
| ils/elles | paniquèrent |
| je | paniquerai | |
|---|---|---|
| tu | paniqueras | |
| il/elle/on | paniquera | |
| nous | paniquerons | |
| vous | paniquerez | |
| ils/elles | paniqueront |