in the PONS Dictionary
fini [fini] N m (d'un produit)
- fini
- wykończenie nt
fini(e) [fini] ADJ
1. fini (terminé: travail, études):
- fini(e)
-
- être fini
-
2. fini (ruiné):
- fini personne
-
3. fini nombre:
- fini(e)
-
4. fini pej (parfait):
- fini menteur, voleur
-
5. fini (cousu):
I. finir [finiʀ] VB intr
1. finir:
3. finir (terminer):
II. finir [finiʀ] VB trans
| je | finis | |
|---|---|---|
| tu | finis | |
| il/elle/on | finit | |
| nous | finissons | |
| vous | finissez | |
| ils/elles | finissent |
| je | finissais | |
|---|---|---|
| tu | finissais | |
| il/elle/on | finissait | |
| nous | finissions | |
| vous | finissiez | |
| ils/elles | finissaient |
| je | finis | |
|---|---|---|
| tu | finis | |
| il/elle/on | finit | |
| nous | finîmes | |
| vous | finîtes | |
| ils/elles | finirent |
| je | finirai | |
|---|---|---|
| tu | finiras | |
| il/elle/on | finira | |
| nous | finirons | |
| vous | finirez | |
| ils/elles | finiront |